Taigi, pažiūrėjau vieną iš labiausiai iškrypėliškų filmų šįmet. Jei reikėtų filmą apibūdint keliais žodžiais ar įterpt į kažkokio žanro rėmus, sakyčiau “Nekrofilinis siaubo” ar kažką panašaus.
Nei režisieriai nei scenarijaus autorius prieš tai nepasižymėję kažkuo ypatingu, bent jau nieko negirdėjau apie nė vieną iš jų, tai prieš žiūrėdamas žinoma turėjau arba šiek tiek skeptišką nuomonę arba tokią sakyčiau visiškai neutralią, kai nieko nesitiki. Nu ir ką, nors ir nesitiki, bet visgi žmonės pasėdėjo padirbėjo ir gavosi šioks toks filmas. Nerekomenduoju silpnesnių nervų žiūrovams, kurie ir nuogo kūno ir kraujo bijo. Be to žiūrint į tai, kad pastaruoju metu labai padaugėjo zombių filmų, manau po to kai “Zombieland” prasimušė netgi iki festivalių ir apdovanojimų, labai tikiuosi šios seniai užmirštos temos naujovių. Ir gavau. “Deadgirl” tikrai iškrenta iš zombių žanro tipinių filmų, ir nors ir visas pasakojimas eina apie moterį, kuri negali mirti, ir pasižymi labai “zombišku” elgesiu, viskas nukrypsta netgi netikėta, iškrypėliška, na ir amerikietiškos (ne)logikos linkme. Visą filmą žiūrėjau ir galvojau “Kodėl tu tai darai?”.Atrodo kiekvienas pagrindinių veikėjų daromas sprendimas tikrai turi logikos ar tai apskritai mąstymo trūkumo. Dėl to manau tikrai nėra lengva susitapatinti su nors vienu iš veikėjų, ir panirti giliau į filmą.
Nesu didelis siaubo filmų mėgėjas, tad nelabai aš čia koks žinovas, bet kiek mano žinios neša dažniausiai siaubo filme būna kažkoks herojus ar tai net keli herojai ir jie ten viską galų gale ištaško, suniokoja, pabėga ir “laimingai ir gražiai gyvena”. Taigi, “Deadgirl” filme patiko, veikėjų(kad ir kokie jie kvaili) paprastumu. Atrodo tas vienintelis su kurio dar šiaip ne taip galima būtų susitapatinti yra visiškai normalus čiuvelis, nei perdaug stiprus nei perdaug valios turintis, o visi kiti tiesiog sekso ištroškę vaikigaliai. Ne šiaip sekso bet galėčau sakyti 90 minučių gryno negyvėlės prievartavimo. Dedu respectą visiškai nepatyrusiai aktorei Jenny Spain, kuri nors ir neparodė didelių aktorės sugebėjimų, bet pragulėjo nuoga ant stalo visą filmą :) Be to kalbant apie aktorius pastebėjau vieną iš kartais pastebimų antraplanių aktorių, kuris atlieka filme Clint vaidmenį (kažkoks tipinis alkoholikas susidėjęs su pagrindinio veikėjo mama). Šis aktorius nors ir niekada neturėjęs rimtų vaidmenų ir visada vaidinęs trumpus antraplanius ar netgi “masofkės” vaidmenis tikrai gali pasigirti savo biografija, kurioje pastebėjau kad žmogus dirbęs tiek su Tarantino tiek su stipriai mėgstamu Paul Thomas Andersen’u. Va.
Taigi suma sumarum:
Gerai: didelis indėlis plečiant zombių filmų sferą, pakanakamai nebloga aktorių vaidyba, galbūt bandoma kabinti socialinę problemą - jaunimo seksualinių poreikių tenkinimas bet kokiais būdais.
Blogai: nu jau labai daug to “seksualinių poreikių tenkinimo”, labai daug nelogiškų sprendimų, kartais dėl keisto garso ir montažo matosi kad režisieriai nėra patyrę, aišku, kaip ir kiekvienas siaubiakas - labai nuspėjamas.
Vertinu 4/10
Pridurčiau žody EMO (kurio šiaip turbūt nelabai esu vartojęs, ypač apibūdinant filmą).
P.S. Jeigu kas žiūrės ir labai supyks ant kūrėjų ar tai ant personažų dėl jų nelogiškų veiksmų, patariu atsižvelgt į jų amžių ir į tai, kad užsidarius nuo socialinės aplinkos atsiriboji ir nuo visų baimių ir pareigų, kurios dažniausiai mus sukausto. Aišku viskas turbūt nevyksta taip greitai kaip filme, bet visgi.
