Sakyčiau keista, kad tik dabar, 2010-aisiais matome pirmą biografinį(o gal net ir apskritai pirmą) filmą apie legendinį praeito amžiaus prancūzų veikėją - Serge Gainsbourg.
O režisierius Joann Sfar, sakyčiau tikrai drąsus, apsiėmęs tokią stiprią biografiją išversti į kino kalbą. Tuo labiau, kad tai yra jo debiutas. O sakyčiau, kaip debiutas tai tikrai neblogas. Nežinau kas pastūmėjo režisierių statyti biografinį filmą, bet pastarųjų metų biografijos susilaukia gan didelio pasisekimo, tad galbūt ir J.Sfar norėjo įsiterpti į greitai ir lengvai praturtėjusių žmonių sąrašą. Tokie filmai kaip “Ray”, “Walk the Line”, “La Vie en Rose”(į šį sąrašą netgi įterpčiau nebiografinį “Crazy Heart”) - visi anksčiau ar vėliau gavo po savo auksinę figūrėlę(oskarą). Ir kuo toliau, tuo daugiau pastebiu naujų biografinių filmų, sukurtų pagal vis tą pačią formulę: jauna/s talentingas menininkas, sunki vaikystė, netikėta sėkmė, “auksiniai” metai ir paprasta senatvė su alkoholiu ar narkotikais.
Na, J.Sfar, kaip tikras prancūzas visa tai padarė su atitinkamom spalvom ir, kaip ir priklauso tipiniam prancūziškam filmui, su “papildomu” animaciniu personažu. Taigi galima sakyti, kad šiek tiek sulaužė standartinę formulę. Asmeniškai aš gan skeptiškai žiūriu į tą animacinį personažą. Bet šioj situacijoj nenoriu sakyt, kad šis režisieriaus pasirinkimas buvo blogas(Bandysiu būti kuo mažiau subjektyvus).
Tikrai norėčiau pagirti aktorių pasirinkimą. Pagooglinus tikruosius peronažų veidus, galėčiau pasakyt “Vau”, neįtikėtinas atitikimas + tikrai stulbinanti vaidyba(žinoma, su išimtim). Taigi aktorių derinys labai geras. Eric Elmosnino, atlikęs pagrindinį vaidmenį, o prieš tai atlikdavęs vaidmenis tik komedijose, pasirodė neįtikėtinai. O visi to meto Prancūzijos elitinių moterų vaidmenys taip pat pribloškia. Norėčiau kažką gero pasakyti apie Lucy Gordon(nes jos garbei filmas dedikuotas), bet man jos vaidyba čia buvo prasčiausia. Bet visgi reikia pagerbt aktorę, kuriai tai buvo paskutinis vaidmuo ir kuri taip ir nepamatys šio filmo.
Dar kas mane patiko, kad kūrėjai atsisakė biografijose dažnai pastebimus datų konstatavimus. Aišku, tai supažindintų žiūrovą su dokumentiniais faktais, bet siužetas akivaizdžiai vyksta tvarkingai, iš eilės, ir realiai koks skirtumas ar tai 1950-tieji ar 1953-tiesji ? Be to, pats žmogus gyvendamas savo gyvenimą nerašai sau į galvą kad tas vyko tais tais metais, tą mėnesį, tą dieną. Esmė - tai įvyko.
Režisierius prieš šį filmą piešė komiksus. Galbūt dėl to žiūrint šį filmą neprailgsta. Minimi visi pagrindiniai, svarbiausi faktai apie Gainsbourg’ą, per daug nesigilinant į neišsiskiriančius laikotarpius. O svarbiausi laikotarpiai gan trumpai bet aiškiai perteikiami. Šiek tiek pasigedau paskutinių filmo minučių tikslumo. Galbūt pritrūko faktų, ar prodiuseriai neleido ilginti scenų, ir lyg ir nelieka aišku, kas ta paskutinioji moteris, ir kur po galais jie ten išvažiavo. Nesusipažinęs su tikrąja personažo istorija žiūrovas turbūt net nesuprato, kur jis dabar, ką jis veikia…bet kaip debiutui tai atleistina.(Jei ką, jis išėjo 1991-taisiais)
Akivaizdu, filmas prancūziškų filmų fanams, apie prancūzų herojų, su prancūziška meile, daug cigarečių ir didele prancūziška nosim.
Taigi:
Gerai: išlaikytas prancūziškas stilius, spalvos, aktoriai, gera tema(įdomi Gansbourg biografija, tinkanti tiek dokumentiniui tiek biografiniui filmui), gerai perteiktas laikmetis, operatoriaus darbas + montažas
Blogai: pabaiga, kartais per daug teatrališka vaidyba, keletas neaiškių skylių siužete(neaišku iš kur atsirandantys personažai).
Vertinu:6,5/10 (Gerai)
Be to, žiūrintiems ir nežinantiems Serge Gainsbourg biografijos iš kart sakau, kad po filmo įsijungi jūtūbę, vedi “Serge Gainsbourg” ir praktiškai tęsi istoriją. Gaila dauguma medžiagos apie jį prancūziškai.
Tai tiek šiuomkart.
