Naujoviškas frankenšteinas
Gerbiu režisierių Vincenzo Natali už vieną iš stipriausių mano jaunystėje matytų filmų “Cube”. Nors ir tai buvo jau prieš 13 metų, bet “Cube” turbūt liks mano atminty dar ilgai, ir dar ne vienerius metus nemačiusiems patarsiu pažiūrėt. Taigi V.Natali kol kas naujausias darbas “Splice”. Labai nesinori pradėti recenziją blogu žodžiu, bet taip turbūt būtų teisingiausia.
Oldskūlinis frankenšteino scenarijus perdirbtas per šiuolaikines spec. efektų formules, ir tik tiek. Aišku, į tai galima pažiūrėti ir iš teigiamos pusės, kaip į klasikos perdirbinį, kaip perėjimą iš VHS į DVD, bet visgi, man asmeniškai šis filmas tikrai nepaliko klasikinio kūrinio įspūdžio ir aš jame pamačiau didelį kiekį trūkumų. Žiūrėdamas jaučiausi, kad istorijai trūksta detalumo ir nors ir kinas yra menas papasakoti istoriją vaizdu, šiuo atveju vaizdas buvo, bet istorija taip ir liko nepapasakota. Žinant kad scenarijus nėra paremtas jokia knyga ar kažkokia kita medžiaga, o tiesiog parašyta iš galvos, sakyčiau kad toj galvoj ji ir liko. Sekant trijų pagrindinių personažų veiksmus, jų būsenų kitimą ir kažkokios neaiškios priešistorės nuotrupas, filmo pabaigoj taip ir jautiesi nepažinęs nė vieno iš jų. Dialogai neperteikia nei jausmo nei istorijos detalių, o personažų būsenos ir nuomonės keičiasi bent jau tris kartus per filmą, kas palieka žiūrovą taip ir nesupratusį kas kieno pusėj, kas “gerietis”, kas “blogietis” ir kas galų gale laimėjo.
Be to apie tą galų gale. Kodėl dauguma normaliai ir lyg ir su potencija į gerą filmą prasidėjusių filmų baigiasi neaiškiom skerdynėm, kur kažkas kažką bando nužudyt, ko manau šiame filme tikrai nereikėjo daryt. Atrodo režisierius filmavo ir rašė scenarijų tuo pačiu metu, nes kas 10 minučių veiksmas keičiasi, ir bando sekti standartinio fantastinio filmo seką.
Logikos problemų taip pat apstu. Veiksmui vykstant cheminėj laboratorijoj, susidarai įspūdį, kad tyrėjai niekad netikrina jokių rezultatų, nestebi savo tiriamojo objekto ir niekad neina į rūsį ? O apleista ferma, kurioje kažkada gyveno Sarah Polley suvaidintas personažas nusiunčia mus į senų gerų siaubo filmų laikus, kur baisiausi ir slapčiausi dalykai vyksta kažkur nepaliestam pastate, kuriame viskas apleista ir niekas seniai jau nebegyvena.
Taip, sėdi ir žiūri seną oldskūlinį monstrų/fantastinį filmą, kur monstrė (labai primenanti Chris Cunningham’o režisuotą Playstation reklamos veidą), nors ir yra žmogaus ir gyvūno mišinys, yra beveik nenužudoma po vandeniu kvėpuojanti ir sparnus turinti būtybė. Ir galų gale tą nenužudomą gyvūną paima ir nužudo akmeniu.
Net nežinau ką dar besakyt apie šį filmą. Pats žiūrėdamas stebėjausi kodėl tos cheminės laboratorijos viršininkė šneka prancūziškai ir kodėl pagrindinių veikėjų vardai taip pat skamba įtartinai prancūziškai. Ir tik po to supratau kad filmas filmuotas Kanadoj ir pagrindiniai prodiuseriai Kanados filmų prodiusavimo kompanija.
Be to Adrien Brody mėgėjams stipriai rekomenduoju nežiūrėti šio filmo. Po šio filmo A.Brody dedu į tą sąrašą aktorių iš kurių reikėtų atimti atrodo lyg ir užsipelnytą oskarą už vaidmenį filme “The Pianist”.
Taigi bendrai:
Gerai: Tikrai graži Delphine Chanéac suvaidinta monstrė, veikėjų vairuojamas AMC Gremlin(pavydėtinas automobilis)
Blogai: Sakyčiau visa kita (skylėtas scenarijus, dialogai, gerų aktorių sukurti tikrai silpni personažai, nepaaiškinamas personažų būsenų keitimasis, labai nuvilianti pabaiga ir t.t…)
Vertinu 1/10
