Nežiūrėkit trailer’io
Esu didelis netikros dokumentikos (mockumentary arba mock documentary) gerbėjas, bet negalėčiau to paties pasakyti apie siaubo filmus. Ypač jei kalba eina apie pastarojo dešimtmečio siaubo filmus. Bet nepaisant mano asmeninių pomėgių, peržvelgus kino teatrų repertuarus, gan akivaizdu kad žmonės siaubą mėgsta, o gal tiesiog jau priprato kiekvieną savaitgalį nueiti į kiną (ar įsijungti savo DVD grotuvą) ir rimtu veidu paspoksoti, kaip koks nors vaikas valgo savo tėvus arba išsigimęs miško gyventojas pjausto pakeleivius benzininiu pjūklu ir šeria savo šunis, arba mokyklos mokytojas uždaro savo mokines rūsį ir prievartauja du tris kartus per dieną, kol galų gale mergaitės miršta iš bado, arba kalėjimo bėglys verčia pagrobtus nekaltus piliečius vienas kitą žudyti, arba valgo jų smegenis, arba kuria įtaisus kankinti ir jaučia seksualinį pasitenkinimą stebėdamas šią “savižudą”, arba…. Nė nesinori pradėt vardinti visus įsivaizduojamus scenarijus su vaiduokliais, zombiais ar raganų prakeiktais vaiduoklių namais. Žodžiu, siužetų tokio žanro filmams tikrai yra nemažai, bet visi jie linksta į vieną ir tą pačią pusę, o jų atomazgos įvairove bei originalumu nepasižymi.
Mano analizuojamas filmas - “The last exorcism” - ne itin originaliu pavadinimu pranykstančiu tarp kitų dvidešimties tą pačią savaitę išleistų “… vaiduoklių name” arba “žudikas..(ten ir ten)” arba ” prakeikimo…(kas nors baisaus)” bei gan skurdoka reklamine kampanija paskendo filmų gausoje ir liko pamirštas daugelio filmų kritikų bei žiūrovų. O visi siaubo kino žanro fanai pamatę pavadinimą, ko gero, tikėjosi gero šiuolaikinio tipinio siaubo filmo….ir turbūt liko gan nusivylę. O aš likau gan nustebęs ir netgi patenkintas.
Tiems, kurie nori palyginimų ir supratimo, kokius lūkesčius galima šiam filmui kelti, “The last exorcism” būtų visai neprastas “The exorcist” (1973) ir “The Blair witch project” (1999) mišinys. Siaubo ir Mock documentary žanrų mišinys. Žinoma, jis neprilygsta nei vienam prieš tai mano minėtų, jau turbūt klasika tapusių, filmų. “Gryno” siaubo, kuris neleistų žiūrovui ramiai žiūrėti filmo nėra daug, galbūt tik kelios trumpos scenos. Be paskutinių 10 minučių, filme visiškai nėra specialiųjų efektų: baimė ir nežinia sukuriama ne trumpais iš niekur išnyrančiais zombiais ar netikėtais adrenalino “pliūpsniais” į žiūrovo organizmą, o giliau ir artimiau supažindinant su veikėjais. Įsilieti į siužetą padeda ir nepriekaištinga aktorių vaidyba (ypač egzorcisto vaidmenį atlikusio Patrick Fabian ir apsėstos mergaitės - Ashley Bell). Ir - daug daug tamsos…
Siužeto atžvilgiu pagirtinas D.Stamm sprendimas filmuoti dokumentinio filmo stiliumi, įtraukiančiu žiūrovą į siužetą bei sukuriančiu realumo įvaizdį. Tuo labiau, kad visa pirmoji filmo pusė ir skirta geriau pažinti egzorcisto personažą, jo gyvenimą, istoriją, šeimą (sakyčiau, rimta ir nuoširdi biografija). Dar labiau priartėti prie žiūrovo panaudojamas jo žmogiškumas, religijos eliminavimas: netgi atlikus egzorcizmą ir prasidėjus “baisiajai” filmo daliai, neatmetama mintis imtis medicinos, religiją bei šėtono įtaką mergaitės būsenai paliekant antrame plane. Rodos, režisieriaus vietoje daryčiau lygiai taip pat. Bet tam tikra prasme ne itin didelis filmo atgarsis ir dėmesys jam buvo beveik naudingas, mat religijos atžvilgiu nesunku įžvelgt kontraversišką užuominą (turint omeny, jog egzorcizmas vis dar praktikuojamas ir bažnyčios požiūris į šį “šėtono išvarymo” procesą liko toks pat kaip ir prieš kelis amžius…).
Apie pabaigą, geriau nešnekėsiu. Pats asmeniškai imčiau ir nukirpčiau šią gan keistą filmo “ataugą”: paskutinės 10 minučių, atrodo, staiga sudeda visus nesudėtus kablelius istorijoje, sukrauna specialiuosius efektus ir visus kitus komponentus, be kurių tikrai buvo galima apsieiti. Ypač bandant imituoti dokumentiką - tam tikri neišspręsti aspektai atrodytų natūraliau. Dar daugiau, pabaiga apverčia viską aukštyn kojom ir visi ilgai kurti personažų charakteriai “pameta galvas” bei tampa visai kitais žmonėmis. Pasiūlymas - priėjus mišką sustabdyti filmą ir patiems susikurti savo įsivaizduojamą pabaigą. Bet visą dieną galvojęs apie ją ir itin kritiškai įvertinęs jau beveik pradedu ją mėgti. Kodėl? Panašu, kad kūrėjai tikrai norėjo atsikratyti visų siaubo filmų fanų ir tikėjos bent vieno žiūrovo, kuris bandytų suprast, kodėl pabaiga tokia triuškinanti ir sugriaunanti visą taip sunkiai sukurtą istoriją…
Taigi:
Gerai: Tematika, vaidyba, mockumentary žanro pasirinkimas, provokacija religiniam egzorcizmui, įdomi priešistorė.
Blogai: Garso takelis (nuo kada jis leidžiamas dokumentiniam filme???), nuvilianti pabaiga.
Vertinu: 5,5/10
P.S. Prašau nežiūrėti trailer’io, jeigu norit būti nors kiek nustebinti. Ir šiek tiek mažinkit savo lūkesčius - geresnio filmo už “The exorcist” dar reikės palaukt…
